Per metus Lietuvoje vidutiniškai sudega apie 1000 automobilių. Ugniagesiai sako, kad šis skaičius galėtų būti kur kas mažesnis jei nedarytume vienos vienintelės lemtingos klaidos.
Kaip teigia Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistas Tomas Veliseičik, praktika rodo, kad dažniausiai gaisro židinys būna variklio skyriuje. Tačiau tai nereiškia, kad gaisras negali kilti kitose vietose. Dažniausiai gaisras kyla dėl kelių priežasčių, o pagrindinė – netvarkinga elektros instaliacija.
Kilus gaisrui, pirmiausia reikia iškviesti ugniagesius-gelbėtojus, nes gali nepavykti sėkmingai kovoti su ugnimi patiems. Taip pat specialistas paaiškina, kaip teisingai reikia pradėti automobilio gesinimo procedūrą.
„Kai gaisras vyksta po automobilio variklio dangčiu, pirmiausia rekomenduojama jį tik truputį praverti, įpurkšti gesinimo medžiagos ir dangtį vėl uždaryti, kad įvyktu tam tikra cheminė reakcija. Gesinimo miltelių viena iš paskirčių, tai cheminis degimo reakcijos nutraukimas.
Kai tai suveikia, pilnai atidarius variklio dangtį likęs gesintuvo turinys purškiamas į gaisro židinį“, – paaiškina T. Veliseičik.
Ekspertas tikina, kad neteisingas gesinimas yra viena iš dažniausiai pasikartojančių klaidų, kuri lemia greitą ugnies plitimą ir galbūt net paties automobilį gesinančio žmogaus sužalojimus ir nudegimus, o lemtinga klaida – staigus variklio dangčio pakėlimas.
Elektromobilių gesinimas – kur kas sudėtingesnis
Gatvėse vis labiau populiarėjant elektromobiliams, tikėtina, kad ir tokių transporto priemonių gaisrų gali padaugėti. Tačiau pasak T. Veliseičik, jų gesinimas yra kur kas sudėtingesnis nei mums įprastų automobilių, varomų tradiciniais vidaus degimo varikliais.
„Paprasti vidaus degimo variklius turintys automobiliai turi degalų bakus ir gaisras dažniausiai kyla variklio skyriuje.
Tuo metu dėl savo cheminių savybių, elektromobiliuose naudojami ličio akumuliatoriai gali užsidegti ir toks gaisras bus automobilio apačioje, kur ir sumontuoti akumuliatoriai. Todėl pasiekti gaisro židinį su paprastu gesintuvu gali būti labai sunku.
Reklama
Pats gesinimas milteliais taip pat nebus toks efektyvus. Moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausias būdas yra didelio vandens kiekio pylimas, tačiau net ir tai gaisro neužgesina, o tik padeda sumažinti temperatūrą ir apriboti ugnies plitimą“, – paaiškina T. Veliseičik.
Jis atkreipia dėmesį, kad elektromobilių gaisro metu gali išsiskirti ypač žmogaus sveikatai pavojingi dūmai.
„Ir vienu ir kitu atveju degimo metu išsiskiria tam tikri cheminiai junginiai, kurie gali būti pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei. Net ir degant paprastam automobiliui, kuris naudoja gerai žinomas degalų rūšis, dega plastikas ir išsiskiria nuodingi junginiai, todėl net ir vos po kelių tokių dūmų įkvėpimų žmogus gali prarasti sąmonę.
Jei dega elektromobilio ličio jonų akumuliatoriai, yra ištirta, kad išsiskiria labai nuodingos medžiagos, todėl tokio automobilio gesinimas dar labiau apsunkinamas, jei žmogus neturi kvėpavimo takų apsaugos priemonių“, – sako T. Veliseičik
Automobilio gaisro pikas pasiekiamas per maždaug penkias minutės, todėl kiekviena akimirka yra lemtinga.
Lrt.lt
